Mokymasis pasitelkiant žaidimą ir tokių žaidimų idėjos
“Pažaisk su manim, mama”, “noriu žaisti, tėti” - kiek kartų jums teko išgirsti panašius žodžius ar neverbališkai išreikštus kvietimus žaisti su vaikučiu? Įtariu - nemažai :) Nenuostabu, juk kūdikių ir vaikų mokymasis pasitelkiant žaidimą yra pozityvus ir efektyvus mokymosi metodas, suteikiantis vaikams laimės, padedantis sumažinti stresą, ugdyti socialinius santykius bei mokytis.
Trumpai apie mokymąsi per žaidimą
Šiuo metodu vaikai yra skatinami pasitelkti savo vaizduotę, kūrybingumą, smalsumą ir juos supančią aplinką. Toks mokymas dažnai pasitelkia įvairias priemones, įrankius ar fizines veiklas, kurios ugdo vaikų fizinį, socialinį, emocinį ir protinį vystymąsi, gali padėti po traumų ar išgyvenant sunkesnį emocinį periodą. Labai svarbu vaikui leisti mokytis savu tempu ir taip, jog veikla teiktų džiaugsmo, būtų įdomi ir pritaikyta būtent to vaiko poreikiams ir galimybėms, o todėl prasminga ir efektyvi naujų dalykų mokymo priemonė.
Mokymasis per žaidimą yra skirstomas į keletą tipų:
- Sensoriniai žaidimai: pasitelkia skirtingas liečiamas medžiagas, pavyzdžiui, vandenį, smėlį, molį, įvairius nelygius paviršius ir viską, kas gali būti jaučiama pirštais ar oda.
- Statymo žaidimai: pasitelkia įvairių dydžių ir formų blokelius, pavyzdžiui, “Lego” ar medines figūrėles, skatinančias statyti ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius.
- Vaizduotės žaidimai: galima pasitelkti aprangos detales arba tik savo vaizduote ir kūno kalbą.
- Meno užsiėmimai: naudoja dažus, kreideles, pieštukus ir kitas piešimui ir saviraiškai skirtas lavinančias priemones.
- Žaidimai gamtoje: sukuria galimybes tyrinėti ir įveiklinti gamtą, pavyzdžiui, eiti į žygį, sodinti ir prižiūrėti augalus, lipti į medį ir panašiai.
Mokymosi žaidžiant nauda vaikui
Kaip jau galėjote suprasti, mokymasis per žaidimą yra labai įvairus ir net dažnai natūralus gyvenimo procesas, todėl ir jo nešamos naudos yra įvairios. Žaidžiant vaikai gali ugdyti savo protinę raidą, išmokti kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo procesų. Žaidimai taip pat ugdo vaikų vaizduotę ir kūrybingumą, kurie išmoko įvairiausių įgūdžių ir metodų saviraiškai. Nepamirškime ir socialinės-emocinės raidos. Mokymasis per žaidimą vaikus moko socialinių santykių, pavyzdžiui, dalintis ar keistis daiktais, net ir bendradarbiavimo su kitais vienoje veikloje, o tai neatskiriama dabartinio pasaulio bei tarpusavio santykių dalis. Pasitelkus tinkamas veiklas, pavyzdžiui, kopimą, bėgimą ar šokinėjimą galima ugdyti ir vaikų fizinę raidą, smulkiąją ir stambiąją motoriką bei koordinaciją.
Mokomųjų žaidimų idėjos
Mokymosi žaidžiant klasika - statymas:
Mokykite vaikus išmatavimų, geometrijos, balansavimo ir kitų kasdienių pasaulio dėsnių statydami įvairiausių formų blokeliais. Tai ugdys ne vien protines smegenų sritis, bet ir ugdys socialinius gebėjimus, pavyzdžiui, bendradarbiavimą ir komunikaciją statant daugiau nei vienam žmogui arba vaikų vaizduotę leidžiant pasireikšti kūrybai.
Būkite kūrybingi ir patys - pasitelkite ne vien parduotuvėse randamas priemones, bet ir šakas, rastas parke, vandens telkinių į krantą išmestus akmenukus, kriaukles, šiaudus ar bet ką kitą, ką galite rasti gamtoje ar savo namuose. Galbūt pastatysite knygų bokštą arba sudėliosite namą iš nuo siuntų panaudotų kartono dėžių. Žaisdami būtinai šnekėkite, pasakokite, įspėkite, klausinėkite ir neskubėkite galvojančiam vaikui “primesti” savo atsakymo. Pamatysit, jų atsakymai gali jus priblokšti gerąja prasme :)
Vaizduotės žaidimų idėjos:
Šiuose žaidimuose galite pasitelkti persirenginėjimą, įvairius teminius kostiumus ir net kurti savo scenarijus ar istorijas. Vaizduotės žaidimai gali gerai pasitarnauti vaikų emocinių traumų gijimo procese, iš naujo, vaiko diktuojamu tempu, peržaidžiant traumines situacijas. Šiais žaidimais vaikai gali uoliai ugdyti savo kalbos, oratorystės ir dialogo įgūdžius. Taip pat ir gerinti socialinius-emocinius įgūdžius, pavyzdžiui, ugdyti empatiją ar savireguliaciją pasitelkiant skirtingas vaidmenų roles žaidime. Leiskite vaikui kurti žaidimo taisykles, net jei jos jums ir nepatinka. Vaikas intuityviai supranta, ką jam reikia išmokti ir šiais žaidimais to ir siekia.
Kaip ir anksčiau, tėvų kūrybingumas labai sveikintinas. Nereikia bijoti atrodyti kvailai, vaikams juk tai patinka. Kartu su šeima pastatykite spektaklį, žaiskite lėlėmis ar ligoninės gydytojus, kurie turi skaudžiai skiepyti verkiančius pacientus. Laukiantis dar vieno vaiko, galite žaisti žaidimus apie gimusį kūdikį, kaip jis verkia bei kaip jį reikia nuraminti.
Žaisdami su vaikais išbandykite ir patys save, pavyzdžiui, sekdami ir vaidindami pasikartojančią pasaką. Istorijos metu minėdami tam tikrus veikėjus arba veiksmus, rodykite tam tikrą ženklą, tarkime močiutę - kaip rišate galvos skarelę, senelį - kaip laiko įsivaizduojamą lazdelę, kamuoliuką - pieškit rutulį rankomis ore, bėgimą - mosuokite rankomis šonuose arba sukite kumščius priešais save. Esmė, pralinksminti vaiką, motyvuoti jus kartoti, mokytis kalbos ir veiksmo asociacijų, o šis žaidimas gali būti pats įvairiausias. Plaukite valtimi, vairuokite autobusą, bėkite nuo vilko, kepkite ir minkykite bandeles, virskite drugeliais, skrendančiais nuo gėlės prie gėles. Ilgainiui vaikas juoksis ir pradės kartoti rodomus judesius ir pats.
Sensorinių žaidimų idėjos:
Tai tas žaidimų tipas, kuris rekomenduojamas jau nuo gimimo. Dar ligoninėje dedame naujagimiams vilnones griaužiančias kojinaites, kad jos stimuliuotų vaikučių nervinus, o naujausios rekomendacijos net siūlo atsisakyti kepurių ir pirštinių, kad vaikas galėtų justi ir čiuopti savo kūno dalimis. Stimuliuoti galima ne vien lietimo jutimą, bet ir regą, todėl vos gimus galima pradėti naudoti, pavyzdžiui, Juoda balta korteles arba Aikiu sensorinį rinkinį “Pojūčių dėžutė”. Savo kūdikėlius galite kutenti, guldyti ant blizgančių paviršių, rodyti veidrodėlį, o paaugus net duoti ragauti įvairius maisto produktus ir taip ugdyti skonio jutimą.
Vaikams paaugus pasitelkite jų amžiui ir raidai saugias priemones: smėlį, vandenį, dažus, chemines medžiagas, pavyzdžiui, sodą ir actą, kuriuos sumaišius jie suputos ir nustebins vaiką ne vien vaizdu, bet ir garsu, kvapu. Vaikams labai patinka žaidimas su tradiciškai vadinamu PlayDough, kurį, beje, galite pasigaminti ir patys - valgomą, todėl saugų vaikams.
Nepamirškite, jog turime daugiau nei vieną jutimą. Įgalinkite vaiko uoslę ir duokite uostyti įvairiausius namų kvapus, pavyzdžiui, kavą, skirtingas arbatas, maisto produktus, galbūt net naują knygą ar kvapnų gėlės žiedą. Pasakokite kuo jie skiriasi, kaip jie vadinasi, iš ko tie uostomi ar liečiami daiktai pagaminti. Taipogi jaučiame ne vien rankomis, bet ir kojomis. Turėdami galimybę įsigykite arba patys pasigaminkite skirtingų paviršių takelius vaikščiojimui basomis.
Meninių žaidimų idėjos:
Mano nuomone sensoriniai ir meniniai žaidimai šiek tiek persilieja į vieną, nes menas gali būti kuriamas rankomis: lipdant ar piešiant pirštais. Nebijokite leisti vaikui išsitepti - juk tai mokymosi apie pasaulį dalis. Neleiskite žaidimui baigtis nuėjus nuo stalo, leiskite vaikui nusiplauti prilipusias medžiagas nuo rankų pačiam ir įsikiškite tik prireikus pagalbos ar vaikui suirzus, pamatysite, tai bus smagi veikla vaikui, nors ir greičiausiai teks persirengti ar apvalyti prausimosi vietą.
Kaip ir su anksčiau minėtais žaidimais, būkite kūrybingi ir pasitelkite aplinkos daiktus. Galbūt kartu su vaiku pastatykite šiaudų ar miško pagaliukų namelį ar lipdykite įvairias raideles, panaudokite Playdough rašymui ar įspaudams daryti. Čia nėra kaip suklysti :)
Žaidimų gamtoje idėjos:
Kadangi tai žaidimai gamtoje, nebūtina apsiriboti vien gamta ir patiems: šiems žaidimams galite pasiruošti ir namuose. Pavyzdžiui, pasiimkite kiaušinių kartoninę dėžutę ir joje kiaušinių laikymo skiltis nudažykite skirtingomis, gamtoje randamomis spalvomis, į kurias vaikai turės lauke rasti ir įdėti tos spalvos daiktus, pavyzdžiui, lapus, žolės stiebelius, gėlės žiedus, akmenukus ar sraigės kriauklę. Galite vaiką mokyti sodininkystės, rodyti pavasarį sprogstančius pumpurėlius, nuo beržo bėgančią sulą. Galima ne vien tyrinėti, bet ir išbandyti fizines galimybes, pavyzdžiui, lipti nukritusiu rąstu ar “bordiūru”, eiti per su kreida nubrėžtą liniją, kuri gali pradėti suktis, zigzaguoti ar net nutrūkti (ten reikėtų šokti). Būnant prie jūros - šokinėti per bangas, apžiūrinėti jūros išmestus turtus.
Suprantu, kad dažnai grįžus namo po darbo yra sunku kokybiškai užimti savo vaikučius ir yra lengviau tiesiog įjungti filmukus, tačiau tai neigiamai veikia jūsų vaikus. Apie tai galite paskaityti mūsų kitame straipsnyje PASPAUDUS ČIA. Tad jau geriau pasiūlykite pažaisti modelinu ar papiešti dažais, o tai neabejotinai duos daugiau naudos bei bus įdomesnis užsiėmimas jūsų vaikui.
Kaip matote, nors ir klasifikuojami, šie žaidimai yra persipynę tarpusavyje ir gali būti kombinuojami įvairiausiais tikslais. Jie taip pat gali vykti pačiose įvairiausiose vietose - lauke, mokykloje, ligoninėje ar automobilyje. Leiskite žaisti ir sau - vaikai tikrai pajus jūsų emociją, o tai padės kurti tarpusavio santykius bei kokybišką laiką kartu.
Turite idėjų kaip dar lavinti vaikus žaidžiant? Lauksime grįžtamojo ryšio ir būtinai papildysime savo įrašus jūsų idėjomis :)