Ankstyvasis kūdikių lavinimas: svarba ir priemonės

Pirmieji vaiko gyvenimo metai – išskirtinai intensyvūs augimo ir vystymosi prasme. Tuo metu itin sparčiai formuojasi neuronų jungtys, reikalingos sėkmingai socialinei, kalbinei ir, žinoma, fizinei raidai, tačiau šių jungčių stiprumui ir veiksmingumui užtikrinti būtinas pakankamas jų stimuliavimas. Būtent todėl kūdikio smegenų vystymasis labai priklauso nuo jį supančių suaugusiųjų pagalbos, nuo kartu įgyjamų potyrių. 

Ankstyvojo kūdikių lavinimo svarba

Nors vis dar yra suaugusiųjų, kurie iki šiol abejingai žiūri į kūdikių ir mažamečių vaikų intelektinius įgūdžius, laikydamiesi nuomonės, kad tokio amžiaus vaikai tik miega, valgo ir žaidžia, šiuolaikiniai mąstytojai ir tyrinėtojai atskleidė, kad iš tiesų vaikai nuo pat gimimo mokosi, mąsto ir tyrinėja aplinkinį pasaulį. Tai reiškia, kad net ir naujagimiai aktyviai priima informaciją ir mokosi naujų dalykų. Be to, kūdikiai ne tik kaupia informaciją apie juos supantį pasaulį ir žmones, bet ir nuolat atranda naujų dalykų patys apie save (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com). 

Kuo anksčiau tėvai įtraukia vaikus į veiklą, kuri skatina mokytis judėti ir bendrauti, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai pasieks pilną savo vystymosi potencialą. Tad, kalbant apie vaikų lavinimą, galima daryti išvadą, kad ankstyva pradžia – geriausia pradžia (Frechette, R. M. (2011). Move with me from birth to three. Decoda Literacy Solutions). Žinoma, būtina prisiminti, kad kiekvienas kūdikis vystosi individualiu tempu, tačiau tam tikrais laikotarpiais konkrečių įgūdžių formavimosi procesas yra daug lengvesnis ir paprastesnis, tad, prieš kalbant apie tai, kokiais būdais galima skatinti kūdikio vystymąsi, vertėtų žinoti, kokių naujų dalykų ir kuriuo laikotarpiu įprastai jie mokosi. 

Pirmojo pusmečio vystymosi etapai

Naujagimis pasaulį pažįsta per pojūčius, naudodamasis savo juslėmis, tad būtent sąveikavimas su aplinka leidžia kūdikiui ją pažinti. Pačiais pirmaisiais mėnesiais kūdikiams itin svarbios ne tik naujos patirtys, bet ir jų kartojimas. Dėl šios priežasties tokios veiklos kaip maudymasis vonioje ar žaidimas, kurio metu suaugusysis rankomis užsidengia veidą ir, tariant „kukū”, greitai jį atidengia, šiuo periodu tampa kūdikių itin mėgstamos (Lorina (2015). Cognitive Development for Infants 0–12 months. Aussiechildcarenetwork.com.au). 

Pirmuoju vystymosi etapu – nuo gimimo iki maždaug 3 mėnesių – kūdikis mokosi: šypsotis, gulėdamas ant pilvo pakelti galvą ir krūtinę, akimis sekti objektus, išskėsti ir suglausti rankas bei priglausti jas prie burnos, rankomis sugriebti daiktus, perbraukti per kabančius daiktus ar jų siekti (Shalders, L. (2015). Physical & Emotional Development of your Infant: 0–12 months. Louiseshalders.com.au). Vėliau, 3–6 mėnesių amžiaus laikotarpyje, pradeda vystytis stipresnis suvokimo jausmas ir kūdikiai pradeda: imituoti veido išraiškas, reaguoti į pažįstamus garsus, atpažinti pažįstamus veidus, reaguoti į kitų žmonių veido išraiškas (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com). 

Antrojo pusmečio vystymosi etapai

Sulaukęs 6 mėnesių kūdikis neretai jau tvirtai laiko galvą, gali sėdėti atsirėmęs, vartytis į abi puses, geba sugriebti mažus daiktus, juos tyrinėti ir jau supranta, kad daiktai gali slėptis vienas už kito (HealthyFamilies BC (2018). Babies’ Physical Development from 0–6 Months. Healthyfamiliesbc.ca). Mokslininkai nustatė, kad dauguma kūdikių, 6–9 mėnesių amžiaus laikotarpyje, išmoksta: ilgiau išlaikyti žvilgsnį stebint tokius objektus kaip kabantys žaislai, atskirti skirtumą tarp paveikslėlių, vaizduojančių skirtingą objektų skaičių, vertinti santykinį objekto dydį, norint nustatyti, kiek jis nutolęs (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com). Taip pat, perkopus į antrąją pirmųjų gyvenimo metų pusę, vaikas pradeda mokytis savarankiškai judėti, tad labai svarbu pasirūpinti specialiomis apsaugomis, kad vaiko nesužeistų aštrūs baldų ir kitų daiktų kampai. 7–9 mėnesių amžiaus kūdikis pradeda reaguoti į pažįstamus žodžius, pavyzdžiui, į savo vardą, ropoti, išmoksta atsistoti, savarankiškai sėdėti (Shalders, L. (2015). Physical & Emotional Development of your Infant: 0–12 months. Louiseshalders.com.au).

8–12 mėnesių amžiaus laikotarpyje vaiko sąveikoje su aplinka pradeda atsirasti tikslas, pavyzdžiui, vaikas mokosi patraukti kliūtį, trukdančią pasiekti norimą žaislą. Šiuo etapu taip pat vystosi gebėjimas suprasti gestus, į juos atsakyti, be to, mokosi ir patys juos rodyti, pavyzdžiui, išmoksta parodyti į norimą daiktą (Lorina (2015). Cognitive Development for Infants 0–12 months. Aussiechildcarenetwork.com.au). 9–12 mėnesių amžiaus kūdikiai, kurių fiziniai gebėjimai jau ženkliai patobulėję, gali giliau tyrinėti aplinkinį pasaulį, tad ima suprasti tokius dalykus kaip objekto pastovumas – tai, kad objektas ir toliau egzistuoja, nors jo ir nematyti (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com). O tai, kad sulaukę 10–12 mėnesių amžiaus kūdikiai jau geba suimti ir laikyti mažus daiktus smiliumi ir nykščiu bei pamažu pradeda valgyti savarankiškai, rodo ženkliai pažengusią ir smulkiąją motoriką (Shalders, L. (2015). Physical & Emotional Development of your Infant: 0–12 months. Louiseshalders.com.au). 

Svarbu atsiminti, kad aukščiau aprašyti kūdikio vystymosi etapai yra tik orientaciniai, tad tai, kada kūdikis išmoksta naujų dalykų – ne tiek svarbu, kiek tai, kad raidos procesas nestovi vietoje. Taigi, dėmesys turėtų būti nukreiptas daugiau ne į laiką, o į patį progresą, nepamirštant, kad kūdikio vystymasis – ne lenktynės (Shalders, L. (2015). Physical & Emotional Development of your Infant: 0–12 months. Louiseshalders.com.au).

Veikla ir priemonės, skirtos ankstyvajam kūdikių lavinimui

Kūdikiai gauna tą pačią informaciją kaip ir kiekvienas iš mūsų, tačiau jos suvokimas skiriasi, o tai priklauso nuo individualių sugebėjimų, patirčių ir išsivystymo lygio (Lorina (2015). Cognitive Development for Infants 0–12 months. Aussiechildcarenetwork.com.au). Tai reiškia, kad tėvai turi unikalią galimybę ne tik skatinti vaikų mokymąsi ir vystymąsi, bet ir formuoti jų mąstymą (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com).

Norint prisidėti prie ankstyvosios kūdikio raidos, pagrindinė tėvų užduotis – užtikrinti pakankamą pojūčių ir patirčių įvairovę bei jų pakartojimą. Svarbu paminėti, kad čia kalbama apie paprastus, bet labai vertingus, daugiau dėmesio, o ne finansų reikalaujančius, kasdienius veiksmus. Vienas iš tokių: kūdikiui parodžius susidomėjimą tam tikru daiktu, padėti jam jį paliesti, patyrinėti ir garsiai įvardinti, kaip šis daiktas vadinasi. Pavyzdžiui, pastebėjus, kad kūdikis įdėmiai žiūri į barškutį, tėvai gali jį paimti ir, prieš paduodant jį kūdikiui, parodyti, kaip šis daiktas veikia, šiuo atveju – papurtyti barškutį, ir, kreipiantis vardu paklausti, ar vaikas nori barškučio (Cherry, K. (2021). Cognitive Developmental Milestones. Verywellmind.com).

Kūdikio augimą ir vystymąsi taip pat skatina:

  • rodomo daikto laikymas pakankamai arti kūdikio akių, kad jam būtų lengva sutelkti žvilgsnį;
  • pakankamai dažno kūdikio gulėjimo ant pilvelio, padedančio jam mokytis spirti ir judėti, užtikrinimas;
  • kramtomų ir įvairių garsus skleidžiančių žaislų naudojimas;
  • žaidimai priešais veidrodį;
  • pakankamo laiko, leidžiamo gryname ore, užtikrinimas;
  • ilgesnis maudymosi laikas, kad kūdikis turėtų užtektinai laiko spardytis ir skleisti garsus (HealthyFamilies BC (2018). Babies’ Physical Development from 0–6 Months. Healthyfamiliesbc.ca).

Norint prailginti gulėjimo ant pilvelio trukmę, pagerinti koncentraciją, dėmesio sutelkimą ar pasiekti kitų ankstyvojo kūdikių lavinimo rezultatų, akivaizdu, kad itin svarbios tiek kūdikį motyvuojančios priemonės, tiek tai, kaip jos naudojamos. 

Specialios lavinamosios priemonės

Kūdikį motyvuojančios ir lavinamosios priemonės – ne tik jau minėti garsus skleidžiantys, judantys, šviečiantys ar kiti kūdikio dėmesį traukiantys žaislai, bet ir specialios lavinamosios priemonės, pavyzdžiui, lavinamosios kortelės „Aikiu“. Šios kortelės, skirtos naudoti pirmaisiais kūdikio metais, suskirstytos į tris rinkinius, pritaikytus skirtingiems kūdikio raidos etapams: 0–3 mėnesių kūdikiams (pasaulį matantiems neryškiai, sunkiai skiriantiems spalvas) – juodai baltos kortelės, 3–6 mėnesių kūdikiams (pradėjusiems matyti raudoną spalvą ir skirtingus jos tonus) – juodos, baltos ir raudonos spalvų kortelės, 6–12 mėnesių kūdikiams (pradėjusiems matyti daug spalvų ir lengvai fokusuoti vaizdus – spalvotos kortelės. Šių kortelių pagalba ne tik stimuliuojamas kūdikių nervinės sistemos vystymasis, lavinama dėmesio koncentracija, atmintis, regėjimo ir judėjimo įgūdžiai, bet ir skatinamas žingeidumas. 

Lavinimo veiksmų atlikimas

Vien žaislus, knygutes ar specialias lavinamąsias priemones padėti kūdikiui matomoje vietoje neužtenka. Pavyzdžiui, norint sustiprinti kūdikio kaklo ir pečių raumenis, skatinti regėjimo vystymąsi ir lavinti galvos judesius, galima kūdikį paguldyti ant nugaros ir netoli nuo jo veido, akių lygyje, lėtai judinti daiktą nuo vienos pusės iki kitos, kad jo akys ir galva bandytų sekti judantį objektą. Tokių ankstyvojo kūdikio lavinimo pratimų galima atlikti pačių įvairiausių. Būtina nepamiršti ir kalbos įgūdžių, kurie gali būti lavinami tiek užsiimant fizine veikla, tiek ir atskirai. Pasakojimas apie čia ir dabar atliekamus veiksmus, matomus objektus, skaitymas, dainavimas, kalbinimas – visa tai ugdo ankstyvuosius kalbos įgūdžius (Frechette, R. M. (2011). Move with me from birth to three. Decoda Literacy Solutions).

Akivaizdu, kad pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tėvams labai svarbu pasirūpinti ne tik aplinkos saugumu, bet ir jos palankumu mokymuisi ir vystymuisi. Atitinkamų sąlygų sudarymas, įsitraukimas, pagalba ir progreso sekimas – tai, kas sukuria minėtą aplinką ir duoda pastebimų ankstyvojo lavinimo rezultatų.