Neigiamas ekranų poveikis kūdikiams ir mažamečiams vaikams ir būdai jo išvengti
Greitas šių laikų gyvenimo tempas, pandemijos įtakos nulemtas darbas iš namų ir kiti susiję veiksniai, tiek kiekybės, tiek kokybės prasme, neretai neigiamai veikia tėvų ir vaikų kartu leidžiamą laiką. Tikriausiai daugeliui suaugusiųjų pažįstama situacija, kai vaikas niekaip nenustoja verkti, triukšmauja ar kitais būdais siekia dėmesio, bet skubiai reikia užbaigti neatidėliotinus darbus ar norisi bent trumpam atsikvėpti, tad į pagalbą pasitelkiami ekranus turintys prietaisai. Kaip šis laikas, praleistas su išmaniuoju telefonu rankose ar priešais kito elektroninio prietaiso ekraną (angl. screen time), ypač kai jis tampa ne išimti, o taisykle, veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą?
Ekranų žala naujų dalykų mokymuisi ir bendram vystymuisi
Pirmais keleriais gyvenimo metais, ypatingai iki sulaukiant 3 metų amžiaus, vaikas vystosi itin sparčiai. Tuo metu vaiko mokymosi procesas vyksta aplinkos tyrinėjimo, tėvų stebėjimo ir jų imitavimo būdu. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas per daug laiko praleidžia prie ekranų, jo regėjimo laukas gali susiaurėti, gebėjimas stebėti kasdienes veiklas ir jose dalyvauti – slopti, o visa tai neigiamai veikia bendrą vaiko vystymąsi. Atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikai iki 2 metų amžiaus iš vaizdo įrašų išmoksta mažiau, nei mokantis gyvai iš kito žmogaus. Tyrimai taip pat parodė, kad nors vaikai, sulaukę 6 mėnesių amžiaus, paprastai jau stebi televizoriaus ekraną, iš tiesų jame rodomą turinį pradeda suprasti tik sulaukę maždaug 2 metų. Tai reiškia, kad kūdikių ir jaunesnių nei 2 metų amžiaus vaikų dėmesį tai, kas rodoma ekrane, patrauks, bet jie iš to nieko neišmoks. (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org).
Smegenis tyrinėjanti mokslininkė P. Kuhl tam pritaria. Ji teigia, kad kūdikiams rodant net ir itin įtaigius, susidomėjimą keliančius vaizdo įrašus, mokymosi skirtumas, lyginant su mokymusi kontaktiniu būdu, yra nepaprastas (C. Nelson. Babies need humans, not screens. Unicef.org). Be to, mažus vaikus, didžiąją laiko dalį praleidžiančius prie ekranų, vėliau gali būti daug sunkiau sudominti žaislais, paskatinti bendrauti, leisti laiką lauke ir tyrinėti aplinkinį pasaulį, o būtent tai puoselėja vaizduotę, kūrybiškumą, ugdo socialinius įgūdžius ir, kaip anksčiau minėta, leidžia išmokti naujų dalykų (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org). Tai, kad nesaikingas laikas prie ekranų neigiamai veikia kūdikių ir mažamečių vaikų mokymąsi, o kartu ir vystymąsi – akivaizdu, bet kai kuriuos padarinius vertėtų aptarti detaliau.
Kalba, socialiniai įgūdžiai ir empatija
Tyrimai rodo, kad vaikai kalbos mokosi geriausiai tada, kai žaidimų ir kitų užsiėmimų metu bendrauja su suaugusiaisiais. Ne pasyvus iš ekrano sklindančio monologo klausymasis, o gyvo kontakto turėjimas, aktyvus dialogo vystymas ir vienas kito veido išraiškų bei reakcijų matymas – tai, kas tobulina vaikų kalbos ir bendravimo įgūdžius. Yra duomenų, patvirtinančių, kad vaikai, pirmais keleriais pradinio ugdymo metais daug laiko praleidžiantys prie televizoriaus, prasčiau atlieka skaitymo testus ir gali turėti dėmesio sutrikimų (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org). Be to, žinant, kad bendravimas akis į akį yra vienintelis būdas kūdikiams ir mažamečiams vaikams išmokti suprasti neverbalines užuominas, jas interpretuoti ir įgyti socialinių įgūdžių, per ilgas laikas prie ekranų gali lemti ir empatijos ugdymo sunkumus (C. Nelson. Babies need humans, not screens. Unicef.org).
Dėmesys ir nuobodulys
Vaiko smegenims augti ir vystytis reikalingas pakankamas laikas informacijai apdoroti. Kitaip nei, pavyzdžiui, garsiai kartu su vaiku skaitant knygą, žiūrint į elektroninio prietaiso ekrane rodomą vaizdo įrašą, trūksta laiko apdoroti garsus ir vaizdus, o tai neigiamai veikia vaikų dėmesio sutelkimą ir išlaikymą (C. Nelson. Babies need humans, not screens. Unicef.org). Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti ekranus turinčiais elektroniniais prietaisais norint atitraukti vaiko dėmesį nuo tam tikros problemos, pavyzdžiui, jam pargriuvus ar nenorint dalintis žaislu. Nors tuo momentu tai padeda, tačiau ilgoje perspektyvoje geresnis sprendimas būtų paaiškinti vaikui situaciją, jei reikia, paguosti jį, ir leisti jam pačiam mokytis dorotis su problema ir jos sąlygotomis emocijomis (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org). Be to, mažamečiams vaikams reikia patirti ir nuobodulį, kuris moko valdyti impulsus ir susidoroti su nusiminimo bei susierzinimo jausmais, o jeigu vaikas nuolat stimuliuojamas ekranų, užkertamas kelias šiam procesui (C. Nelson. Babies need humans, not screens. Unicef.org).
Miegas ir priklausomybė
Būtina paminėti tai, kad ekranai skleidžia šviesą, kuri slopina melatonino gamybą, reikalingą sklandžiam miego procesui. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad 6–12 mėnesių amžiaus kūdikiai, vakare patiriantys ekranų stimuliaciją, žymiai trumpiau miega nei tie, kurie tokios stimuliacijos nepatiria. Negana to, prie ekranų praleidžiamas laikas gali sukelti ir priklausomybę. Suaugusieji tai suprasdami paprastai geba sąmoningai padėti telefoną ar kitą ekraną turintį prietaisą į šalį, bet to nesuprantantis 2–3 metų vaikas, jeigu jam buvo suteikta prieiga jais naudotis nuo pat kūdikystės, ekranų laiką vertina kaip įprastą veiklą ir nori ja užsiimti vis dažniau (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org).
Kaip išvengti neigiamų pasekmių?
Kad ir kaip gąsdinančiai skambėtų prie ekranų leidžiamo laiko kūdikiams ir mažamečiams vaikams daroma žala, ji nėra nesuvaldoma. Štai, ką suaugusieji gali padaryti, siekiant kiek įmanoma išvengti anksčiau minėtų pasekmių:
- Riboti prie ekranų praleidžiamą laiką. JAV ekspertai teigia, kad vaikai, nesulaukę 18 mėnesių amžiaus, išvis neturėtų leisti laiko prie ekranų. Pasaulio sveikatos organizacija dėl pasyvaus ekranų laiko vaikams iki 2 metų nurodo tokią pačią rekomendaciją, o 2–4 metų amžiaus vaikams siūlo šį laiką apriboti iki vienos valandos per dieną. Vis dėlto, Karališkojo pediatrijos ir vaiko sveikatos koledžo (RCPCH) specialistas Dr. M. Davie teigia, kad Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomi ribojimai neatrodo proporcingi galimai žalai, ir tvirtina, kad kol kas nėra svarių įrodymų, leidžiančių nustatyti konkrečias prie ekranų leidžiamo laiko ribas. Dr. M. Davie priduria, kad apskritai sunku įsivaizduoti, kaip namuose, ypatingai kuriuose auga skirtingo amžiaus vaikai, galima kūdikį visiškai apsaugoti nuo bet kokio ekranų poveikio. Tačiau, pasak vienos iš PSO rekomendacijų autorės dr. J. Willumsen, bet kokiu atveju, mažai tikėtina, kad mažametis vaikas, pasyviai leisdamas laiką prie ekrano, gaus iš to kokios nors naudos (M. Roberts (2019). No sedentary screen time for babies, WHO says. Bbc.com.). Žinoma, tėvai turėtų riboti ir savo pačių prie ekranų leidžiamo laiko trukmę. Maži vaikai savo elgesį modeliuoja pagal tai, kaip elgiasi jų tėvai. Tad jei vaikas matys, kad tėvai dažnai ir ilgai leidžia laiką prie ekranų, tokį elgesį jis laikys priimtinu ir norės daryti tą patį. Taigi, labai svarbu rodyti tinkamą pavyzdį. (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org).
- Atsakingai parinkti prietaisą, turinį ir žiūrėti kartu. Prieš vaikui naudojantis ekranus turinčiais prietaisais, tėvams reikėtų atsakingai parinkti, kokį turinį vaikas žiūrės, ir patiems įsitraukti į šią veiklą (C. Nelson. Babies need humans, not screens. Unicef.org). Vertėtų atkreipti dėmesį ir į patį prietaisą. Pavyzdžiui, dėl to, kad televizorius nėra nešiojamas, jo ekrane rodomą turinį paprasčiau sekti ir priešais jį leidžiamą laiką lengviau valdyti, daro jį geresniu pasirinkimu už tokius prietaisus kaip planšetės ar išmanieji telefonai. Svarbu užtikrinti ir tai, kad turinys atitiktų vaiko amžių, ir žiūrėti jį kartu. Komentuojant, užduodant klausimus ir pakartojant tai, kas buvo išgirsta ir pamatyta, padeda vaikui gautą informaciją įsiminti (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org).
- Užtikrinti kokybišką miegą, tinkamą mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą. Per ilgas laikas prie ekranų gali neigiamai paveikti šiuos tris sveikos gyvensenos komponentus. Įrodyta, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia prie ekranų, valgo daugiau greitojo maisto ir mažiau vaisių bei daržovių, taip pat mažiau miega ir rečiau užsiima fizine veikla (J. F. Cross. What does too much screen time do to children’s brains? Healthmatters.nyp.org). Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kūdikiai turėtų miegoti 14–17 valandų per dieną ir kelis kartus per dieną užsiimti aktyvia fizine veikla, įskaitant bent 30 minučių gulėjimą ant pilvo, 1–2 metų amžiaus vaikai turėtų miegodami praleisti 11–14 valandų per dieną ir aktyvia fizine veikla užsiimti mažiausiai 3 valandas per dieną, o 3–4 metų amžiaus vaikų miegas turėtų trukti 10–13 valandų per dieną, aktyvi fizinė veikla – bent 3 valandas per dieną, įskaitant bent vieną vidutinio ar stipraus intensyvumo fizinę veiklą (M. Roberts (2019). No sedentary screen time for babies, WHO says. Bbc.com.).
Kaip žinoti, ar laikas prie ekranų – tinkamai valdomas?
Tėvams, norintiems įsivertinti, ar ekrano laikas jų namuose yra tinkamai valdomas, Karališkasis pediatrijos ir vaiko sveikatos koledžas (RCPCH) pateikia šiam tikslui skirtus klausimus:
- Ar prie ekranų praleidžiamas laikas namuose yra kontroliuojamas?
- Ar prie ekranų praleidžiamas laikas trukdo visiems kartu užsiimti kitomis norimomis veiklomis?
- Ar prie ekranų praleidžiamas laikas trikdo šeimos narių miego režimą ir kokybę?
- Ar šeimos nariai geba kontroliuoti užkandžiavimą leidžiant laiką prie ekranų?
Pasak koledžo, jei tėvai patenkinti savo atsakymais į šiuos klausimus, tuomet tikėtina, kad ekranų laiką jie valdo sėkmingai (M. Roberts (2019). No sedentary screen time for babies, WHO says. Bbc.com.)
Reikia pripažinti, išmaniosios technologijos ir internetas – didelė šių laikų gyvenimo dalis ir, deja, dažnu atveju – neišvengiama. Siekiant apsaugoti vaikus nuo ekranus turinčių elektroninių prietaisų naudojimo poveikio nereikėtų nuneigti tiek jų naudos, tiek to, kad apsaugoti visu šimtu procentų gali būti itin sudėtinga. Taigi, svarbu išlaikyti balansą tarp prie ekranų leidžiamo laiko ir laiko, kai jie išjungti, bei atsižvelgti į kitus straipsnyje minėtus aspektus.